šviesybė

šviesybė
šviesýbė sf. (1) Š, , šviesỹbė (2) K, Rtr, Žvr, Vv, Lkč, Skr, šviẽsybė (1) DP45 pršn. tamsybė; žr. šviesa: 1. N Džiaugiasi nabagas pamatęs šviesỹbę (praregėjęs) Brt. Tuo čėsu nebus šviesybės, bet šaltis ir šalna BBZak14,6. Kaip tamsybę nuog šviesybės attrėmė mūsų piktybes 62. Nešviesybė H167,175. Šviesỹbę regėti KII26. | Ir šviesybė Viešpaties apšvietė juos (Betliejaus apylinkių piemenis) BPI50. Gyvena [Dievas] tieg šviesybėj neprieinamoj SPII242. ║ Šitie, kurie nuodėmėse gyvena, tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesýbėn DP244. 2. ppr. sing. SD1177, SD358, R, , N, K Saulės šviesỹbė užtemo (d.) Nm. Taip jam besivažinėjant, vieną vakarą, saulei leidžiantis, apsipylęs tas kalnas raudona šviesybe LTsIV640. O kai naktis ateina, dar gražiau sušvinta dangus, ir jo šviesybė matyti pro skylutes . Saulė (su) savo šviesybè vislab apšviečia KBI29. Nešviesybė N. Dangiška šviesỹbė NdŽ. Viens taria per šviesu, kitam negana šviesỹbės K.Donel. Ir mėnuo neduos šviesybės savo Ev. Ir nakties daugiaus nebus, o nereikalaus šviesybės žvakės nei šviesybės saulės VoL284. Supuvęs keras tokią šviesýbę tura Rmč. ^ Tai tiek čia teisybės kaip iš papečio šviesybės LMD(Sln). Suvoksma mes dabar tavo teisybę kaip iš pečiaus kaktos šviesýbę JR74. Tavo teisybė kaip uodegoj šviesýbė Žl. Jo kantrybė kai tabako rage šviesỹbė Ss. Be aukso ir šviesybė temstai S.Dauk, Sch75. Už šilingą šviesybės (sakoma, kai dar vos praaušę) ST162. ║ Šviesýbė ta buvo labai puikus paukštis BM304(Pvn). 3. sing. SD145, SD15, N, I, J, L šviesumas: Tokia šviesýbė, kur tau! Trgn. Galybeliau, kas par šviesýbė! Trk. Šviesýbė, aiškybė dienos, rods, parmatomas dangus, žemė parmatoma Krš. Tokia šviesỹbė nakties! NdŽ. Priėjo netoli kapų – tokia šviesýbė, vien žiburiai, viena šviesa Pgg. Nogna šviesýbė tos lempos – kaip dieną! Pln. Lempos šviesýbė tokia, kad gali rasti adatą, ant žemės pamestą Vkš. Menka tos žvakės šviesýbė Vkš. ^ Čia teisybė kaip pečiaus šviesybė S.Dauk, M, LTR(Šll), Sd. Čia yra tokia teisybė kap tris dienas pečiaus nekūryto šviesýbė Šlvn. 4. Jnš žr. šviesa 3: Trys šviesýbės (žvakelės) šviečia – ir nešviesu Ėr. Mano šviesýbės gęsta Ėr. 5. dangaus šviesulys: Aušra saulėtekio nušvis, ir užsimerks nakties šviesybės Mair. Būk žvakės (viršuje šviesybės) ant tvirtybės dangaus BB1Moz1,14. Tokia žibanti šviesybė pasirodė, jog kožnas tarė dieną sančią BPII337. Saulė, mėnuo su žvaizdėmis, gerbk jį ir su šviesybėmis SGII65. Dangiškos šviesỹbės . 6. sing. K, , NdŽ, , Ps, Lkž, Akm žr. šviesa 5: Šviesybė akių B870. Nė šviesỹbės, nė sveikatos Mrj. Daba i šviesýbė baigias, i sveikata Bsg. Tas Kaziukas mažos šviesýbės Pc. Šviesýbės nebėr akyse – nebeimsiu bičių Sdb. Mano šviesýbė pasilpus Sdb. Jau neturiu tiek šviesỹbės, neturiu tiek girdėjimo Mrj. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispirdamas eitum, šviesýbę turėtum, o dabar gi – naktis i naktis LKT340(Ign). Viskas būtų gerai, ka tą šviesýbę nebūtų atėmę Krš. Kad šviesýbės pritrūksta, blogai Slč. Teip tai ji gali dar dirbt, ale kad tos šviesýbės nebėr Rm. Palikau be šviesýbės Trš. Netekau šviesybės: nevidonas akis mano išplėšė BsMtII89(Klvr). Ir šviesybė akių mano jau nebyra prieg manęs 469. Trink mūsų kaltybes, aklims duok šviesybę SGII90. Akys yra tavo kūno šviesybė NTMt6,22. Sulaukus senatvės, pragaišo akių šviesybė I. ║ Man da gerai ausys tarnauja, da i šviesýbė tarnauja . 7. prk. kultūringumas, išsiauklėjimas: Kad ir mokytas, ale be šviesýbės Pln. 8. sing. NdŽ žr. šviesa 7: Jie knygom apsivertę, šviesỹbėj gyvena Prn. ^ Mokslas – šviesýbė, ne mokslas – tamsybė Rd. 9. žr. šviesa 9: Nueisi in kokius namus [ištekėjusi], tai šviesýbės nematysi Krn. Vai aš mislijau, kad tu geras pons, visa tavo man šviesybė – nuplyšęs žipons BsO25. 10. sing. žr. šviesa 11: Amžins šviesumas atėjo …, daro mus vaikais šviesybės 182. Idant mus prileistų, žmones, prieg tų žodžių šviesybės PK186. Kurs pikt daro, tas neapkenč šviesybės ir neateit šviesybėsp, idant jo darbai nebūtų karoti VlnE79. Bet kuris daro tiesą, ateit šviesýbėsp, idant parodytųs darbai jo, jog Dieviep padaryti yra DP240. Jūs este šviesybė svieto VlnE184. O [apaštalai] šviesybe pasaulio todrin yra pavadinti, jog ant to yra nuog jo pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558. Pagonai kreipiasi nuo tamsybės šviesybesp Ns1832,9. Šviesỹbėje vaikščioti KII26. Tešviečia jūsų šviesỹbė tarp žmonių KII26. 11. titulavimo žodis: Mes tai nigdi nemislijom, kad karaliaus šviesýbė saugotųs nuog panų BM87(Brž).
◊ jū́sų (jõ) šviesýbė NdŽ psn. valdovų ir aukštuomenės žmonių titulavimas.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • šviesybė — šviesýbė dkt. Naktiẽs šviesýbė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tamsybė — sf. (1) J, Š, DŽ, tamsỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Vlkš, tamsybė̃ (3a), tamsybė (1); SD114, SD29, B, H, H175, R, MŽ, I, N, LsB592, M, L žr. tamsa: 1. Ir vadino šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. ║ Trkn, Vkš Nepermatomas tamsybes apšviesdavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšviesti — apšviẽsti, apšviẽčia (àpšviečia), àpšvietė tr. 1. SD1117, SD234, Q573, H, H172, R, R125, MŽ, N, K, Sut, M, L, LL48,215, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ paskleistais šviesos spinduliais padaryti matomą, šviesų: Su žvake, su žiburiu apšviesk J. Pašviesti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teisybė — sf. (1) Š, DŽ, teisỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jnk, Kbr; Q604, CII783, SD1172, SD349, H179, R, MŽ384, I, M, L 1. DŽ, NdŽ, KŽ kas atitinka tikrovę: Čia teisybės tai nėra, tep negalėjo būtie! LKT228(Krn). Ko aš meluosiu, kad aš nespėju teisỹbės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valioti — 1 valioti, ioja, iojo ( iãvo) Š, Rtr, vãlioti, ioja, iojo; L 1. intr. M, Š, LL153, BŽ512, DŽ, Bt galėti, pajėgti, įveikti, įstengti (ką daryti): Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Eit pėkščia jau nevaliosiu Grš. Nevalioju darbų dirbti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šviesti — šviẽsti, šviẽčia (šviẽta), šviẽtė 1. intr. H, R, R244,304, MŽ, N, KBII154, K, Sut, M, L, LL243, BŽ506, DŽ skleisti (spinduliuoti ar atspindėti) šviesą, veikti kaip šviesos (spindulių) šaltiniui: Saulė pateka i šviẽčia Vdk. Vakar saulė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žibėti — žibėti, žìba, ėjo intr. KBII169, K, NdŽ; SD174,75,177, SD137,272,358, H180, CII148, R, R178,424, MŽ325, Sut, N, LL9, ŠT366 1. intr. švytėti àtmušama šviesa; žvilgėti savo lygiu paviršiumi, spindėti, tviskėti: Ginklai žibėjo saulės spinduliuose… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akti — àkti, añka, ãko intr. 1. pradėti mažiau matyti, žabalti: Jau mano akys añka čystai, t. y. mažinas šviesybė J. Einu senyn ir jau po truputį ankù, jau bematau lyg per dūmus Jž. 2. paviršiui pamažu dėtis, trauktis: Ežeras añka, t. y. aklas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttikti — anttìkti (ž.) NdŽ, KŽ 1. intr. atitikti, pritikti: Neanttìko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančtìko an kuknės Trk. ║ tr. atitaikyti: Mun neančtìko vaistų Štk. 2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apreikšti — tr. SD197, Q552,312, R271, K 1. DŽ1 tam tikru būdu paskelbti, parodyti: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu apreiškė žemei tekėjimą savo, užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu V.Kudir. Kitą rytą anksti varpo balsas apreiškė miestui liūdną žinią Ašb.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”